Choralinė sinagoga (E. Ožeškienės g. 13)

Choralinė sinagoga – svarbiausia ir vienintelė iki šiol veikianti Kauno sinagoga. Ji buvo pastatyta 1872 metais pirmosios gildijos pirklio Levino Boruchovo Minkovskio iniciatyva ir pavadinta „Ohel Jakov“ (hebr. „Jokūbo palapinė“) vardu.

Pagal tada galiojusias taisykles sinagogos negalėjo vyrauti erdvėje ir užgožti krikščionių šventyklų, todėl jai parinkta tipiška to meto sinagogoms vieta šalutinėje, į miesto centrą vedusioje gatvėje, nutolusi reikiamu atstumu nuo cerkvių ir bažnyčių.

Manoma, kad pastatą suprojektavo gubernijos inžinierius Justinas Golinevičius, o statybą prižiūrėjo architektas Edmundas fon Mikvicas.

Sinagogos architektūroje ryškūs reformuoto judaizmo sinagogoms būdingi bruožai. Ši tarp XIX a. Vokietijos akultūrizuotų žydų iškilusi judaizmo pakraipa ėmė gana laisvai traktuoti ritualinius įstatymus, siekė juos pritaikyti esamai gyvenimo situacijai, perėmė kai kuriuos krikščionių bažnyčioms būdingus elementus. Kauno choralinės sinagogos architektūroje taip pat galima aptikti liberalėjimo ženklų: neobarokinį stilių, bazilikinę erdvę, apsidę, atviras emporas, chorą (nuo šio žodžio kilęs choralinės sinagogos pavadinimas).

Kaip ir kitos Lietuvos žydų maldyklos, ši sinagoga orientuota vakarų-rytų kryptimi. Eksterjere panaudoti du judaizmo simboliai: šešiakampė Dovydo žvaigždė ir dvi Dekalogo plokštės. Vidinė erdvė padalinta į pagrindinę vyrų salę ir moterų galerijas antrame aukšte. Prie į Jeruzalę atgręžtos rytinės sienos yra svarbiausia sinagogos vieta aron kodešas (spinta, kurioje saugomi Toros – Senojo Testamento – ritiniai). Vyrų salės centre stovi bima (pakyla Torai skaityti). Puošyboje vyrauja stilizuoti augaliniai motyvai.

Choralinė sinagoga –  maldos, studijų ir susirinkimų vieta. Čia žydų bendruomenė minėdavo svarbias, be kita ko, ir Lietuvos valstybines, šventes; taip pat vykdavo operų arijų koncertai, į kuriuos kviesdavosi Valstybinio teatro orkestrą.

Nuo 1936 metų joje dirbo vienas garsiausių Lietuvos kantorių Michailas Aleksandrovičius (1914-2002), į Kauną atvykęs iš Rygos.

Literatūra:

KAA, F-214, ap. 1, b. 4953.

Gediminas Stanišauskas. Choralinės sinagogos sukaktis.// Kauno diena, 2006 gegužės 9 d.  [Asia Gutermanaitė].

Leonidas Melnikas. Lietuvos žydų muzikinis paveldas (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė).// Lietuvos muzikologija, t. 7, 2006, 79-105, 92 p.

Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė. Gubernijos laikotarpis Kauno architektūroje: svarbiausi pastatai ir jų kūrėjai (1843-1915), Kaunas 2001, 36 p.

Marija Rupeikienė. A Disappearing Heritage: Synagogue Architecture of Lithuania, Vilnius 2008, 144-145 p.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *